roda

1 ×rodà (brus. paдa, l. rada) sf. (2) Dk, NdŽ, OZ47, Dgl, Pc, Vkš, Vvr, Krkl, (4) Jn, Kt, Lš, Rud, róda (1) NdŽ; SD276, Q404, P, N, M 1. Al, Lš, Upt, Šl, Škn, Skrd, Gd, Kv, Dr patarimas: Rodą gavau, t. y. man parodė, ką dirbti J. Duok rõdą, ką man daryti Brb. Eisiu an daktarą, vis duos kokią rõdą Užp. Vaikeli, visuomet senesnio žmogaus rõdos pasiklausk Krp. Duodatės pasimokydint ir gerą rodą priimat K.Donel¹. Ir jam lyg truputį pasidavė per širdį, jog rinko vyrus ir be jo rodos, ir be jo žinios V.Piet. Ir duosiu rodą, id stotumb rodoj PK57. Vyras klausytų mielai jos rõdos DP464. O minios žmonių klausė jo rodos Ch¹Mr12,37. Padėkavojo jis tam senukui už gražią rodą BsPIV8. Davė rõdą, kaip gyvent BM36(An). Miela motinele, paduok man rodẽlę (d.) Dglš. Kur neklauso žmonių rodos, tas visados klysta JD13. Suvažiavo pajauniukai, visi rodas duoda, tik nežino, kurgi mūsų sesutę išduoda (d.) Gdr. Eisiu … pas seną matušę rodõs paklausyt JD497. ^ Aš tau duosiu rodą, tik tu neik į sodą KrvP(Bt). Su rodà i tėvą geriau pešti Kt. Kito rõdos klausyk, al’ nė savosios nepamesk Lkv. Kitiems rodàs duoda, o sau neištenka Klvr. Tu tep in rõdą kap šuva in parodą Alv. Velnias bėdą, Dievas rodą LTR(Slk). Greita roda auksu kaustyta KrvP(Alv). Gera roda brangiau už pinigus Kt. Tai a kito rodà gyvensi? Jnš. Nepaniekink geros rodos Tat. Kaip ubagas maldoms, rõdoms ir eita Grg. 2. Krtn, NdŽ pasitarimas, sueiga: Kaimynai suejo į rodą, kur užvarą tverti, tiltą statyti J. Visi ėjo pas juos ant rodos A1884,61. Atstojo farizeušai, suėjos rõdona, idant jį sugautų kalboje DP364. Rodoje šventųjų ir surinkime Mž458. Vyriausi kunigai turėjo rodą su vyresniais ir mokytais rašte ir cielą sueigą Ch¹Mr15,1. Sveiki, vyrukai! Skalsios rodos (sėkmingai tartis)! LzP. Gerą rõdą, vyrai! Grd, Skr. Skalsi rodà! – Prašom į rõdą Up. Kas čia per roda? Ar neisit namo?! Alvt. ║ taryba: Lenkų karaliaus taryba (roda) A.Janul. Užmanymas [= sumanymas] … šįmet bus svarstomas viešpatystės rodoje Vrp1897,49. Medicinos roda atnaujino uždraudimą vartoti žalią ir geltoną dažalą nudažymui valgomųjų daiktų VŽ1904,7. Aukščiausia roda anos liaudies visos DP22. 3. šneka, pokalbis, pašnekesys: Dabar gali su pana i šnekėti, savo rõdą jau pradėkiat Lk. Vedu rõdą vedam Slnt. Buvo toki rodà išejusi, ka tas brolis parejo Jdr. Anų rodà cielą pusę dienos užtruko Kv. Kitas atejo i tą rõdą pariškadijo Žlb. Su pijoku nei rõdos, nei pasakos Krtn. Rõdos y[ra] tiek i tiek Brs. Rodelę par vieną, o tabokelę katras sau J. Ta ano rodãlė eita kaip ledu Krtn. Dėkuo už rodẽlę – nesupratau nė žodelio (juok.) Slnt. 4. Rš, Jnš tvarka: Tėvai, eik, daryk rodą rš. Stogą vėjas apiplėšė – nėra jokios rõdos Kkl. Dãrai rõdą su boba! Dglš. Nėr rodõs an šio svieto, ir viskas Šk. Sakau, darykit rõdą – anys man gyvent neduoda Dgč. Dievas visokią piktą rodą ir valią lauž Vln22. 5. išeitis: Ė sakau, nėr jaugi rodõs Tvr. Abudu su tuo uošveliu mudu keikam aną, ir nebė[ra] rõdos Klk. Kap sopa ažupenčiai, tai netgi rodų̃ nėra Mlk. Rodų̃ pristigo Dglš. ^ Nėra bėdos be rodos LTR(Šd). Bus bėda, bus ir rodà Krs, Ob. Tu ir bėdoj, ir rodõj – kas per žmogaus gerumelis Str. ║ išsigelbėjimas: Kap pradeda kapot blusos, tai nėr rodẽlės ažmigt Ad. Kap pradema darbą, rodẽlės nėr (viską užmiršta, kol nebaigia) Ad. Yr roda nuog gyvatės: įdėk bitę gyvą duonelėn minkštiman, praryk, ir tinimas nustoja Kls. 6. būdas, priemonė: Aš nežinau, kokia rodà galėj [dingti] Str. Apsirgusį visokiom rodom gydo Mrc. Nebepakeliu kirvio nei kokia rodà Skp. Jokia rodà nedaryčiau Rmš. Reikia daryt kokia rodà, be gali vaikas apžabalt Lel. 7. reikalas, dalykas: Su vyrais vis geresnė rodà Bgt. Kada išvysi tave peikiančiojo asilą, po savo naštos gulintį, veizdėk, nepalik jį, bet užmeškok rodas tavo dėlei ano BB2Moz23,5. Tasai buvo neprizvalijęs rõdosp ir veikalump jų DP179. Tas ponas su laba roda – tiktai gydyk LMD(Sln). 8. sumanymas, kėslas: Sugaudinase rodosu, kurias išdūmoja Mž523. Jų rodas visas tu žinai Mž339.

◊ į rõdą eĩti

1. prasidėti (su kuo nors), draugauti: Nereik[ia] labai eĩti į rõdą su anoms Eig. Ka aš su anuo mažai teinù į tą rõdą Trk.

2. kalbėtis: Davatkos ant viršaus susilipusios, anos neĩta nė į kokią rõdą (nenori kalbėtis) Jdr.

rõdą braũkti (pabraũkti, pérbraukti Šv, subraũkti Kl)

1. Šv, Krž, Tl tartis, kalbėtis: Ponas nusivedė savo interesantus į sodną ir tenai, sugulę ant vejos, braukė rodą LzP. Pryš sumą vyrai rodą braukė Kv.

2. Mžk meiliai kalbėtis, bičiuliautis: Anudu brauka rodą susikliovę ir nor myluotis J. Ana jauna dar, reik su ta ką norintais jau rõdą ten pabraũkti Sd. Su Mikase rõdą braũka Krš.

rodà kriñta (sukriñta KlvrŽ, kim̃ba Als) sutaria kalbėdami, turi daug kalbos: Su kitu teip kim̃ba rodà: pašnekėsi i tą, i tą Plt. Su kitu vaikiu krim̃ta rodà, nu o su kitu taip kaip par kelmus kokius Všv. Vedum nekrim̃ta rodà Vkš.

rodà ne rodà kad ir kaip nenorėdamas, nori nenori: Rodà ne rodà – turi eiti Skr. Kai gerai [jį] prispyrėm, rodà ne rodà – turėjo užmokėt Skr.

rõdos neràsti (negáuti) nesusitvarkyti: Rodõs negáuna su savo vaikais Gž. Negali su juo rodõs ràst Lkč. Mane baigia laumė dusyt, ir jokią rodą su ja nerandu BsPIV142. Boba rodõs negáuna su teliais Žrm. Negáunu su ja rodõs Srj.